Created: 2017-08-30 Copyright: Fajetų palikuonys Vilniuje Language: lt
Po tokio mūšio jie pradėjo sveikinti vieni kitus ir girti. Ogras priminė elfei pasiimti durklą iš skeleto griaučių krūvos. Tuo pačiu Kay isidėjo savo lūžusios ieties ietigalį ir dar prigriebė vieno iš skeletų trumpą kardą. Catish Naglis prigriebė dvirankį karžygio kirvį, nes Ormok išdidžiai pasakė niekada nesiskirsiąs su savo dvirankiu kalaviju, o svorio pakanka. Tada Kay atsiminė burtą, kuriuo gali ištirinėti esantį namo užkeikimą, bet…
Tuo metu iš antro aukšto jiems vos ne ant galvų nušoko dar vienas karžygys, kuris visas degė, tačiau jis išsitiesė visu ūgiu ir rankos mostu žemyn užgesino ugnį.
- Magas, – tepasakė žmogus.
Bet tai buvo ne viskas. Naujas priešininkas segėjo mantiją, galvą puošė karūna su rubinu priekyje, o rankoje laikė bardišių, prie juosmens buvo pririšti pora kapšų pinigų. Kay pasislėpė už ogro nugaros, pats ogras su žmogumi užėmė gynybinę pozą. Skeletonas vėl kažką sumurmėjo ir jį apgaubė neperregimas rūkas.
Elfė nusprendė vėjo pagalba nupūsti miglą ir pradėjo kerėti. Catish Naglis nusprendė prieiti prie priešininko ir sako:
– Hello there…
Kay vėjas pradėjo pūsti. Klausimas, kuo viskas būtų pasibaigę žmogui, ar nebūtų kaukolinis su bardišium perkirtęs kaušą, bet lyg žaibo nutrenktas skeletų karžygys metėsi į šoną ir pasileido bėgti skersai salės link vienų iš durų tolimajame šone. Net nekreipdamas dėmesio peršoko didžiulį stalą. Trijulė susižvalgiusi pradėjo sekti paskui per atstumą. O karys įsibegėjęs užsimojo bardišium ir kirto į duris, tačiau jos nepasidavė. Iš už durų pasigirdo ginčas. Storas balsas šaukė „Atiduok“, o plonas – „Ne!“. Tada užsimojęs dar kartą ie durys su trenksmu atsidarė.
Vos tik durys atsilapojo, pro jas šliukštelėjo ugnies pliūpsnis, bet skeletas didžiąją dalį žalos numušo. Trijulė tik stebėjo per kelis metrus nustebusi. Catish Naglis užsilipęs ant stalo. Skeletas užsimojęs kirto su ginklu ir kažkas tarpdury užrėkė nesavu balsu ir pasipylė užkeikimo garsas…
Šalia esantis ugniakuras sprogo ir ugnies liežuviai paplūdo į šalis. Magė spėjo užsidengti Fi pagalba, ogras stovėjo tolėliau, tai užteko rankos, tačiau žmogus buvo pakankamai arti ir jam užsidegė plaukai. Skeletas sugėrė labai daug žalos, bet jo būta labai gyvybingo ir jis smogė atgal. Pasigirdo kažko kritimas ir karžygys žengė į kambarėlį. Vėjas nudvelkė per visą namą ir visi uždaryti langai atsivėrė, durys atsirakino. Tada iš kambario pasigirdo plonas balselis:
– Man jo nereikia… – ir balsą palydėjo sviedžiamas auksinis lankelis.
Daiktas nuskrido per erdvę ir skeletonas pasileido iš paskos. Vos tik palietė, tai lankelis išgaravo, o kaulų rinkinys subyrėjo.
Žmogui buvo negerai. Oda svilo ir iš plaukų ir antakių nieko neliko. Elfė Kay užmėtė savo tuniką ir taip sustabdė ugnį. Ogras prilaikė skausmo kupiną kareivį.
Iš kambario išlindo visas sumuštas ir atrodo labai nuskriaustas pilkos odos ir žalių akių goblinas. Aplinkinių reakcija buvo neutrali. Goblinas prisistatė:
– Aš Gothuub. Aš taikus.
Jie visi keturi greitai išbėgo laukan, nes būti name buvo nebeįmanoma. Ogras murmtelėjo, kad skeletų karžygys turėjo neblogus kapšus piningų prie juosmens prisitaisęs, o ir karūnos būta neblogos.
Buvo gūdi naktis. Namas pleškėjo atvira liepsna, šalia užsidegė medis. Draugija įsitaisė tolėliau prie sveiko medžio. Catish Naglis dejavo iš skausmo. Goblinas pasirodo buvo vitalistas ir pasisiūlė pagelbėti žmogui, bet jis neturėjo kerų. Tada jis paaukojo savo gyvasties dalį ir bandė sukerėti regenracijos kerą. Nepavyko. Tada dar kartą pabandė netekdamas dar daugiau jėgų. Goblinui pavyko ir žmogaus galvą vėl užtraukė oda, tik liko randai. Raudonieji plaukai neatsirado. Žmogus nudžiugo, kad nieko nebeskauda ir gali matyti, atidavė goblinui turėtą sumuštinį, kurį šis išsyk suvalgė. Po poros minučių visi iš nuovargio sumigo. Degdamas namas maloniai šildė šonus.
Page counter: 8
