Somėslėjē sav matītė vaizdus galvuo,
Ton daug kas dėrb.
Bet neėšlaikīsi tavės saujuo,
Pas tavės trīs jau kėrb.
Vėinam apžergos šlouta leki,
Lonkstā viršūnės mediu.
Par pošu smuoka brėndi,
Pavīd‘ spėglioku šoku.
Kap plonksna skrėiji laiptās
Sėjuona pasėkaišios.
Ėš medė bodavuotās.
Tas vaizds īr ontros.
Vuo tretiam pats smagoms –
Lapās apsnėgos.
Jau smertės anū krūvuoms,
Sokielē pūgas.
Ė prapleto aš galvuo gyslas,
Padoudo kraujė gīva.
Jau galvuo kažkas pīkstas,
Somakliavuo mon vaizda:
Sospaudos ronkuo šloutas kuota,
Druobīnuom dardi žemėn.
Ė pūkšteli i lapu krūva,
Vėn tavėšks jouk
🌙 2008-03-20
© Udovič Arns