💾 Archived View for arns.lt › sgs › f › kor%C4%ABba › p › kind%C4%97ks.gmi captured on 2023-03-20 at 17:49:26. Gemini links have been rewritten to link to archived content
⬅️ Previous capture (2023-01-29)
-=-=-=-=-=-=-
Senuovie bova karalīstė, katron pradiejė valdīt' naus karalios. Kāp patapės naujo karalio, nusprėndė ė naujū istatīmū doutė.
Naus istatīms nuskombėjė tāp:
„Senus žmuonės karšint' negal, nes anus ėšlaikītė daug kaštoun, ta ėšvežt i mėška ė palėktė.“
Žmuonės vīkdė karaliaus valė. Tāp ė vėns tėvs pajiemė sava sėnsteliejosė tieva, katruo vards bova Kindėks, isuodėna i ratelius ė pasijiemės sava vāka patraukė i mėška. Atvežės ė vėita, apsėsoka ė patraukė numėi. Tumet vāks saka:
„Tata, vuo kudie palėiktė ratelius, juk senatvie aš tavėm kou tā torieso atvežtė“
Pamėslėjė tievs, pasėjiemė ratelius karto so tievo ė grīža numėi. Pastatė tuokė pašiūrė, apdiejė šėinu ė anamė apgivėndėna tieva...
Nu ė atējė siejė. Tou laiko karalius važėniejė puo laukus apveiziedams sava karalīstė ė kāp žmuonis dėrb. Kāp tik tou metu Kindėks ėrgė siejė rogius, bet tāp mondrē: mėnotė pasie - mėnotė pastuov. Karalaius senoka pamatė ė nusprėndė pakamantiniet' kudie onsā GĪVS!
Sostabdės ratus, pasiontė tarna ėškamantėnietė ė dā paklaust', kuo tāp majadnē sie (lt. idomiai sėja). Tarns tekėnuom klopėniedams nukūrė pas senoka. Kindėks anam atsakė, ka sūnou pagaila sava tieva, vuo ka iduomē sie - ons žėna kumet īr gera mėnotė, kumet - ne. Tarns parliekė pas karalio ė vėskon ėškluojė. Karalios garsē nusėjoukė ė pasiuntė tarna dā paklaustė, a žėna kumet unsā mėrs, nes jau galvuojė galabīt senoka ė anuo sūno ož istatėma nasėlaikėma. Kindėks tarnou atsakė, ka ons mėrs par Kūčės. Karalio tuoks atsakīms soduomėna ė ons dā nosiuntė tarna paklaustė, kumet onsā (karalios) mėrs. I ton Kindėks atsakė, ka karalios smertėis tor lauktė par Kaliedas. Karalios net pašuoka nu tuokiuos žėniuos ė sosėgadėjė (lt. užsinorėjo) sožėnuot' kāp tuo ėšvėngt'. Senoks atsakė, ka ėš Kūčiu i Kaliedas rēk ēt' vuogt' ė vėsks.
Karalios dā pagrōsėna, ka jie Kindėks būs gīvs Kaliedu rītė, ta mėrs ton patė dėina ė dā vėsa šeima, bet dabā palėka gīva. Ė ratā nurėidiejė ont pilėis...
Atējė žėima, atējė Kūčės. Karalios jau bėškioka sosėstruošėnės (lt. susijaudinęs) siont sava tarna i ton kaima paveizietė, a Kindėks bie gīvs.
Tarns atvažiavės i ton bažnītkaimė klaus babolīčiu, kamė given Kindėks.
\- Uoj, puonātė, - atsakė anam, - ka unsā kāp tik šėnrīt pasėmėrė. Nabašnėks (lt. numirėlis) pašarvuots ė ēnam ont bodīnės (lt. naktinis budėjimas)...
Tarns sožėnuojės ton nuvīka i pėlė ė vėskon papasakuojė karaliou. Karalios parbala ė nieka nesakės nuējė i sava kombarė.
Naktės. Karalios nieka nesomėslėdams pasėjiemė bluogiausės drapanas, ėšvėrkštē apsėriedė (lt. apsirengė) ė patraukė par ožpakalėnės dorės vuogt'.
Atsėradės gatvie mėslėj kon čė vuogt'. Veiz ont tuoras (lt. tvoros) uzbuonā (lt. ąsočiai) somautė, jem anus ė kavuo (lt. slepia) pakrūmēs. Puo kėik čiesa isėjautė i darba ė net nepastebiejė kāp kas tā priējė ėš nogaras ė klaus:
\- Kon čė dėrbė!
\- Vuogo... - atsaka karalios nedrōsē.
\- Ēk to, - nusėjoukė naktėnis draugs, - geriau karto ēnav (lt. dviskaitoje einame „einava“) tū šonū mėnėstru apvuogt'.
\- O gal geriau patė karalio?
\- Ka nē. Tas gers žmuogos īr, tik mėnėstrā so sava istatėmās anūn joudėn.
Kāp tarė - tāp ė padarė. Priējė pri mėnėstru rūmu, tėkrāsis vagis pasėjiemė tuokius kablius ė saka karaliou - vagiou:
\- To priveiziek, ka kas neožkloptom vedom (lt. mudviejų), jė kas soūk kāp pelieda, vuo aš bėstrē (lt. greitai) apsėdėrbso.
Kuol karalios mėslėjė kāp ta pelieda ūk, vagis vėkrē ožkuopė i ontra aukšta, par laonga isliuogė ė ož keliū mėnotiu grīža.
Karto grīža i vagiaus ėrštva ė pasėdalėjė „luobēs“. Tumet vagis saka:
\- Ka to žėnuotom, kon aš gėrdiejau vėršou.
\- Nu nu, - nekontrava karalios.
\- Tėi mėnistra somėslėjė kaliedu rītė patė karalio nutročīt', ot šonės.
Karalios vėskon soprata, atsėlabėna so vagio ė patraukė numėi.
Kaliedu rīts. Karaliaus mėigamasis atsėdarė ė polks mėnėstru sobiega pasvēkint' karalio so vīna taurė.
\- Patės ė gerkat, - teatsakė karalios.
Mėnėstrā vėskon soprata. Pagrindėnės čiopa taurė ė krėta negīvs on vėitas.
Karalios lėipė vėsus mėnėsterius sojimtė ė sotaisītė (lt. paruošti) ratus, katrās nuvaževa pas vagė. Tas baisē parsėgonda - galvuo ėšdavė naktė, bet karalios saka:
\- Svēks, mona naktėnis draugs, to monėi ėšgelbiejē givībė - būk mona permo mėnėsterio.
Vuo vieliau bova atšaukts isakėms diel seneliu ė ėšleista daug kėtū gerū.
/ Šėta pasaka mon sekė senielis, kumet bovuov vedo žėlo.
🌙2006-09-26
CC-BY-SA 4.0